ARTCURE – tarpslankstelinių diskų išvaržų neurochirurginio gydymo alternatyva
Kaklo, rankos ir nugaros skausmai yra tokie dažni, kad pagrįstai gali būti vadinami normalaus suaugusio žmogaus gyvenimo dalimi [3]. Visgi, skausminių sindromų paletė tokia plati, kad reikalauja atidaus diagnostinio ir terapinio dėmesio. Diskogeninės radikulopatijos lumbosakralinėje dalyje sunkių susirgimų kiekis siekia 150 atvejų 100 000 gyventojų per metus, o cervikalinės radikulopatijos dažnis – 20 sunkių atvejų 100 000 gyventojų per metus [7]. Kitos genezės patologijos: Baastrupo sindromas, spondiloartrozė, metastatiniai, rečiau, pirminiai slankstelių naujadarai, Bechterevo liga, įvairios etiologijos spondilitai, Forestje liga, įgimta, įgyta arba mišri stuburo kanalo stenozė, konstitucinis tarpslankstelinių sąnarių hipermobilumas, koksartrozė, koksitai. Greta vertebrogeninės patologijos skausminius sindromus nugaroje, galūnėse gali sukelti miozitai, miofascikulitai, refleksinis m. piriformis spazmas, mialgija dėl nevienodo kojų ilgio, dubens asimetrijos, artrito. Diferencinių uždavinių atsiranda, kuomet skausmai kyla dėl uropoetinės sistemos, storojo žarnyno ir ginekologinių susirgimų. Teko susidurti su atveju, kai nefroptozė buvo ilgokai gydoma, kaip vertebrogeninė lumbalgija. Tarlovo cista taip pat gali sukelti lumbalinius arba lumbosakralinius skausmus. Siekiant diferenciacijos, būtina nepamiršti Reiterio sindromo, išsėtinės sklerozės, nereto dirgliosios žarnos sindromo. Pateikiamas dažnesnių lumbalginio sindromo patologinių vienetų išvardijimas akivaizdžiai parodo, kokią didelę reikšmę turi diagnostinis darbas. Norint išvengti diagnostinių ir terapinių klaidų, turi būti panaudotos visos įmanomos klinikinės, laboratorinės, paraklinikinės diagnostikos priemonės. Šiuolaikinių vizualizacinių tyrimų – kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimo – atsisakymas, mėginant sutaupyti, pripažintinas klaidingu, nes sąlygoja nesavalaikį arba visiškai neteisingą diagnozės nustatymą. Dažniausia ir brangiausia patologija yra diskogeniai procesai. Tiesioginės išlaidos, atsirandančios dėl šios priežasties, JAV sudaro apie 33 milijardus dolerių per metus. Jei atsižvelgiama į dėl nedarbingumo prarastą našumą, šis skaičius siekia beveik 100 milijardų dolerių [9]. Pagrindinis žmogaus atraminis organas – gana trapus stuburas. Intarpai tarp slankstelių (t. y. diskai) gana lengvai degeneruoja, skaidulinis žiedas sutrūksta, minkštuminis branduolys išsiveržia ir tiesiogiai spaudžia nervines struktūras arba sukelia aseptinį uždegimą bei lokalią edemą. Diskogeninę patologiją neretai sukelia didelis vienkartinis arba pasikartojantis fizinis poveikis. Antropobiologiniu požiūriu, horizontali žmogaus poza ir sėdėjimas yra itin nepalankūs stuburui. Keturkojai ir kiti stuburiniai gyvūnai nekenčia diskų išvaržos sukeltų skausmų bei kitų simptomų. Klinikinė diskų patologijos išraiška šiuolaikinėje neurologinėje, ortopedinėje literatūroje yra gana išsamiai aprašyta, yra pasiūlyti įvairūs ekspertiniai testai. Naudojamos įvairios klasifikacijos schemos, kurios turi svarbią praktinę reikšmę, nustatant funkcinį nepakankamumą, sudarant gydymo planą, prognozuojant galimas baigtis. Lemiamą žodį, nustatant diagnozę, turi branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas ir kompiuterinė tomografija. Išsamiai neurologinei diagnozei kartais reikalinga lumbalinė punkcija, elektroneuromiografija. Diskogeninių procesų gydymo istorija labai įdomi, itin plati tema. Corpus Hippocraticum, kuris išliko aktualus iki pat XIX a., siūlė nugaros skausmus gydyti tempimu. Kituose pasaulio kraštuose buvo ir yra taikoma zen joga, tsubo terapija, akupunktūra. Osteopatai, chiropraktikai, manualinės terapijos atstovai sudaro didelę subspecialistų grupę, kuri dirba ir šiandien.
Patyrę klinicistai neskuba nuolatiniam gydymui skirti medikamentus, kurių rejestras periferinės nervų sistemos ligų terapijai yra nemenkas. Tai nesteroidiniai įvairių grupių vaistai nuo uždegimo, pasižymintys pašaliniais poveikiais, analgetikai, tarp jų narkotiniai, kurie skirtini tik esant išreikštam skausminiam sindromui bei nepadedant kitokiam gydymui, antikonvulsantai, skirtini vyraujant neuropatinio skausmo komponentui, tricikliai ir kitokie antidepresantai, sedatyva bei vokiečių ir rusų neurologinėse mokyklose populiarūs B grupės vitaminų deriniai. Vartojami ir vazoaktyvūs ksantinų grupės preparatai, magnis, periferinei parezei gydyti vartojami cholinesterazės inhibitoriai, tiokto rūgštis. Visgi, pagrindinį dėmesį užsitęsusių nekomplikuotų atveju gydymo schemose turi užimti kineziterapija: gydomoji kūno kultūra, tempimo terapija, masažas, mechanoterapija. Įvairios mokyklos taiko skirtingas metodikas, svarbu, kad kineziterapiją atliktų patyręs, kvalifikuotas specialistas, susipažinęs su neurologo išvada ir vizualizacinių tyrimų duomenimis. Kitas labai veiksmingas būdas – hidroterapija: vandenyje atliekami pratimai, taisyklingas plaukimas, vertikalios vonios. Mūsų reabilitacinėse įstaigose yra prieinamas refleksoterapijos (akupunktūros) metodas, neturintis šimtaprocentinės veiksmingumo įrodymų bazės, bet, remiantis empiriniais duomenimis, padedantis ligoniams. Istoriškai tai bene pats seniausias gydymo būdas, taikytas jau prieš 5000 m. Žymiai vėliau pradėti praktikuoti yra fizioterapiniai gydymo metodai: Bernaro srovės, magnetoterapija, lazerio terapija, ultragarsinė terapija ir kiti, kurie įrodė savo veiksmingumą. Taip pat galima paminėti įvairių gamtinių medžiagų aplikavimą – peloidoterapiją, kurios metu gydoma purvu, parafinu, ozokeritu, naudojamos mineralinės terminės vonios. Esant labai išreikštai diskogeninei patologijai, nepadedant visiems išvardytiems gydymo metodams, taikomas neurochirurginis gydymas. Šis gydymo metodas labai ištobulėjo, atsirado keletas modernių metodikų, tačiau chirurginė rizika bei ne visuomet patenkinami vėlyvieji gydymo rezultatai verčia ieškoti mažiau rizikingų gydymo būdų. 2017 m. JAV maisto ir vaistų tarnyba (angl. Food and drug administration) patvirtino leidimą tarpslankstelinių diskų išvaržai gydyti nauju gydymo būdu ARTCURE [1]. Tai yra aplikacija, kurios veikliosios medžiagos: ol. Thymi, ol. Limonis, ol. Nigra, ol. Rosmarini, ol. Chamomilla, ol. Lauriiexpressum, veikdamos sinergiškai prasiskverbia pro įtrūkusi arba ištemptą anulus fibrosus ir dėl osmosinio slėgio dehidratuoja nucleus pulposus. Disko išvaržos apimtis sumažėja, išnyksta aseptinis uždegimas, dingta lokali edema. Kliniškai tai pasireiškia skausmo išnykimu, neurologinės simptomatikos sumažėjimu. Artcure clinical study summaries 2019 m. nustatyta, kad, atliekant itin progresyvius BMR (7T MRI) tyrimus, disko išvaržos dimensijos mažėja iki 1,5 mm, o tai gali būti prilyginama chirurginiam gydymui.
Indikacijos ARTCURE terapijai:
• Cervikalinė disko išvarža. M 50.1, M 50.0, G54.2.
• Vertebrogeninė dorsalgija. M 54.
• Lumbosakralinė disko išvarža. M 51.1, G55.1.
• Antrinė stuburo kanalo stenozė. M 48.0 (Pastaba. Esant pirminei, įgimtai centrinei arba šoninei stuburo kanalo stenozei, gydymas ARTCURE aplikacija dėl o veiksmingumo nerekomenduojamas). Kontraindikacijos:
• Nėštumas.
• Atopinis dermatitas.
• Astma.
• Alergija išvardytoms augalinėms medžiagoms (Pastaba. Visos kontraindikacijos santykinės, išskyrus nėštumą).
Aplikaciją atlieka apmokytas personalas. Su aplikavimo technika susipažinti bei apie šį gydymo būdą sužinoti daugiau galima internetiniame artcure.lt puslapyje. Paieškos lange įvedus ARTCURE, įvairiomis pasaulio kalbomis galima susipažinti su tarptautine gydymo patirtimi ir rekomendacijomis. Po procedūros pacientas turi dvi paras gulėti su tvirtai prie odos prispausta aplikacija, judėjimas leistinas tik pagal būtinus fiziologinius poreikius.
MŪSŲ PATIRTIS
ARCTURE aplikuota 204 pacientams, iš kurių – 127 vyrai ir 77 moterys. Vidutinis vyrų amžius – 49 metai, moterų – 60 metų. Cervikalinės išvaržos nustatytos 61 pacientui, torakalinės – 9 pacientams, lumbosakralinės – 134 pacientams. Po gydymo gauti rezultatai: 59 pacientams 8 balų skausmas sumažėjo iki 4 balų, 71 pacientų 6 balų skausmas sumažėjo iki 1–2 balų, o 74 pacientams 7 balų skausmas sumažėjo iki 3 balų. Neurologinės simptomatikos dinamika: 35 pacientams sumažėjo arba išnyko Achilo anizorefleksija, 41 pacientui išnyko parestezijos pažeistos šaknelės įnervacijos zonoje, 18 pacientų sumažėjo tibialinė arba peronealinė parezė, 70 pacientų Laseque simptomas tapo mažiau išreikštas, 39 pacientų sušvelnėjo Spurling simptomas. Neobjektyvizuotai akivaizdų pagerėjimą konstatavome 85 proc. pacientų. Šešiems pacientams išsivystė dermatitas, praėjęs per 1–5 d., panaudojus Panthenol išorinį preparatą. 17 pacientų pareiškė norą pakartotinai taikyti aplikaciją kitoje stuburo vietoje. Septyni pacientai prieš aplikaciją buvo nusiųsti neurochirurgui konsultuoti, dviems pacientams buvo paskirta operacijos data. Visi septyni pacientai po aplikacijos atsisakė neurochiruginės pagalbos. Vienos pacientės (30 metų) išvarža LV-SI stenozuoja stuburo kanalą, todėl vis dar yra svarstomas chirurginis gydymas.
IŠVADA
ARTCURE aplikacija yra naujas, santykinai nebrangus ir saugus tarpslankstelinių diskų išvaržų ir su tuo susijusių neurologinių sindromų gydymo būdas, parodęs veiksmingumą ir galintis būti rekomenduojamu pacientų, turinčių verifikuotą diagnozę, gydymui.